- mirštgyvis
- 2 mìrštgyvis, -ė smob. (1) 1. vos gyvas, labai ligotas, leisgyvis žmogus: Linguok, mano maželėle! Be neužmigs tas mirštgyvis Žem. Gana, tu mìrštgyve, gana, bene tu ką padarysi! Užv. Eik tu, mìrštgyvi, dar manai mane apgalėsiąs! Tv. Žiūrėk, da i tas mìrštgyvis par žiemą išsikapstė Ll. Tu išveizi kaip tikras mirštgyvis Kin. Žinoma, toks mìrštgyvis šalčio bijo Up. 2. prk. labai nerangus, lėtai dirbantis žmogus: Toks mìrštgyvis geriausiai tiktų siųsti smerčio parvesti: negreitai sugrįš Krš. Ką tu, toks mìrštgyvis, gali mokintis! Grg. Dirbi kaip mìrštgyvis Krž.
Dictionary of the Lithuanian Language.